Naujienos

GVKA pabrėžia, kad ši suma nesudaro net procento visų per praėjusių metų gruodį užfiksuotų gyventojų pradelstų įsiskolinimų skaičiaus.

Kreditų biuro „Creditinfo“ oficialūs duomenys rodo, jog 2009 metų gruodžio mėnesį Lietuvos gyventojų pradelstų įsiskolinimų skaičius pasiekė 1,2 mlrd. litų.

Pradelsti greitieji vartojimo kreditai, remiantis GVKA narių pateiktais duomenimis, šiuo metu sudaro vos 0,7 procento visos sumos, t.y. 9 mln. litų.

GVKA nariai sudaro didžiąją dalį visos greitųjų vartojimo kreditų rinkos. GVKA direktorė Kristina Nemaniūtė pabrėžia, kad greitųjų vartojimo kreditų bendrovės ir jų portfeliai dažnai yra painiojami su vartojimo kreditus teikiančiomis įmonėmis ir jų finansiniais duomenimis.

„Greitųjų vartojimo kreditų bendrovės sudaro itin mažą dalį (asociacijai šiuo metu priklauso septyniolika narių) paskolas teikiančių organizacijų. Ne greituosius kreditus teikiančių bendrovių portfeliai siekia milijardus, o GVKA narių portfelis nesiekia net 50 mln. Lt. Mūsų asociacijos nariai išduoda nedideles paskolas, skirtas spręsti trumpalaikes finansines problemas“, — tvirtina Kristina Nemaniūtė.

GVKA narių surinkti ir apdoroti 2009 metų duomenys konstatuoja, jog iš viso buvo išduota daugiau nei 100 tūkstančių paskolų, kurių vidutinė suma nesiekia 500 litų.

Šaltinis www.delfi.lt

Vyriausybei pritarus, į Seimą nukeliavo vartojimo kreditų įstatymo projektas. Taip siekiama į Lietuvos teisę perkelti Europos Sąjungos (ES) direktyvą ir su ES valstybėse galiojančiais įstatymais suderinti vartojimo kreditų reglamentavimą. Tačiau akivaizdu, kad noras atskiru įstatymu reglamentuoti vartojimo kreditus kilo ne tik dėl ES direktyvos.

Pastaruoju metu itin daug strėlių paleidžiama į greituosius kreditus išduodančias įmones: teigiama, kad dėl jų nelicencijavimo, nereglamentavimo atskirais teisės aktais, šios įmonės neįpareigotos skolinti atsakingai ar deramai tikrinti klientų mokumą. Tai sukelia įvairių problemų kuomet žmonės tinkamai neįvertina savo galimybių grąžinti pasiskolintus pinigus, skolinasi per daug, per dažnai, ir nesupranta kiek daug tai kainuoja.

Šie kaltinimai tik rodo įsišaknijusį požiūrį, kad tol, kol nėra konkretaus verslo veiklą reglamentuojančio įstatymo, verslas ir jo klientai yra pasmerkti neatsakingai verslo praktikai ir vartotojų teisių pažeidimams. Tačiau kas kitas, jei ne pačios kreditus išduodančios įmonės yra labiausiai suinteresuotos atsakingai skolinti ir deramai tikrinti savo klientų finansinę padėtį? Bet koks neapdairus pinigų skolinimas atneš nuostolius ir tai pagrindinė verslo paskata juos skolinti atsakingai. Joks įstatymas geriau neužtikrins atsakingos įmonės veiklos nei galimybė dėl neprotingų sprendimų prarasti dalį ar visą turtą.

Aktualus ir atsakomybės už netinkamą greituosius kreditus išduodančių įmonių veiklą klausimas. Juk skirtingai nuo bankų, greituosius kreditus išduodančios įmonės rizikuoja ne indėlininkų, o įmonės savininkų lėšomis. Tad jei dėl netinkamos banko veiklos nukenčia ir banko indėlininkai (tie, kurie savanoriškai pasirinko laikyti savo pinigus būtent šiame banke), greituosius kreditus išduodančios įmonės rizikuoja tik savo turtu ir prisiima visą atsakomybę. Jei yra įmonių, kurios elgiasi neapdairiai, skolina tiems žmonėms, kurie negali grąžinti paskolų, tokios įmonės bankrutuos.

Tai yra natūralus rinkos procesas, kuris ir yra pagrindinis tinkamos ir atsakingos verslo praktikos variklis.

Kitas aspektas – vartotojų apsauga. Vartojimo kredito įstatymo poreikis grindžiamas reikalingumu apsaugoti vartotojus nuo kreditus išduodančių įmonių, nuo per didelio skolinimosi. Žinoma, ne kiekvienas žmogus gali tinkamai pasverti savo galimybes grąžinti pasiskolintus pinigus, tačiau ir nereguliuojamoje rinkoje veikia paprasti mechanizmai, padedantys išvengti nuostolių, t. y. skolinti tik tiems, kurie gali grąžinti.

Pasiskolinti vieną kitą šimtą iš draugo yra įprasta. Tačiau tuo piktnaudžiaujančiam skolininkui galiausiai nebeskolina ir jie, galbūt nelaimėlis skolininkas ir pats jų nebeprašo, gal jį sudrausmina supykusi žmona. Buitiniame lygmenyje toks skolininko vertinimas yra įprastas, ir jis puikiai veikia. Nėra jokios priežasties, kodėl jis negalėtų veikti šiek tiek platesnėje greitųjų kreditų rinkoje. Greituosius kreditus išduodančios įmonės yra suinteresuotos kliento mokumo vertinimu ir tam pasitelkia kitus nei kaimyno garbės žodis būdus. Visa tai rinkoje veda prie situacijos, kai neskolinama tiems, kurie nesugeba grąžinti. Tai ir yra pagrindinė vartotojo, negalinčio pasverti savo galimybių, apsauga, kylanti ne iš įstatymų, o iš skolintojų intereso nešvaistyti savo pinigų į kairę ir dešinę.

Pastaruoju metu plečiantis greitųjų kreditų verslui sunerimo kitos panašaus pobūdžio paslaugas teikiančios institucijos bei Seimo nariai. Žiniasklaidoje nuolat šmėžuoja aktualijos apie tai, kad greitųjų kreditų bendrovės siekia žmones įtraukti į skolų liūną. Ši paslauga lyginama su narkotikais, vėžiu, kilpa ant kaklo ir pan. Lietuvos greituosius kreditus teikiančių bendrovių iniciatyva įsteigta nauja greitųjų vartojimo kreditų asociacija (GVKA) duoda atsaką į tokius pasisakymus.

Greitųjų kreditų bendrovių tikslas – palengvinti problemų sprendimą. „Mes primygtinai neskatiname imti trumpalaikių paskolų, tiesiog suteikiame galimybę nenumatytomis aplinkybėmis operatyviai gauti pinigų – prisitaikome prie visuomenės poreikių ir interesų. Stengiamasi sukurti tokias sąlygas, kad pinigus gauti būtų paprasta, kad žmogui nereikėtų lakstyti po įstaigas, rūpintis dokumentais ir pan. – siūlome alternatyvą“, – tvirtina GVKA valdybos pirmininkas Vilmantas Midvikis.

Negrąžintinos paskolos, nemokūs asmenys greitųjų kreditų bendrovėms nenaudingi. V. Midvikis, paklaustas apie vadinamas „blogąsias“ paskolas ir apie jas žiniasklaidoje vyraujančius atsiliepimus, konstatuoja, kad negrąžinti kreditai daro žalą verslui, o ne atvirkščiai (kaip dauguma mano). „Trumpalaikių kreditų bendrovės dėmesį skiria tam, kad žmonių sąmonėje formuotų suvokimą, jog skoliniesi tik tada, kai žinai, jog sugebėsi grąžinti. Mes už patį klientą nuspręsti negalime. Jis visada turi pasirinkimą – imti greitąjį kreditą ar – ne“, – teigia GVKA valdybos pirmininkas. Anot jo, bendrovės pasiūlo sprendimą, kuris yra klientui arba priimtinas, arba nepriimtinas. „Jokiu būdu neraginame imti paskolų, neperspėdami apie grąžinimo procesą, sankcijas, gresiančias nemokiems klientams“, – sako V. Midvikis.

Greitųjų kreditų bendrovės siekia apsidrausti nuo „blogųjų“ paskolų – jau yra įdiegta Lietuvoje unikali, realiuoju laiku veikianti, mokumą vertinti skirta sistema „Greitųjų vartojimo kreditų biuras“. Sistemą administruoja GVKA. „Bankai turi savo uždarą sistemą. Panašios sistemos trūko ir greitųjų kreditų veiklai vystyti. Įdiegta programa siekiama išvengti negrąžinamų paskolų bei apsaugoti klientus nuo nereikalingų problemų“, – tvirtina už IT kryptį asociacijoje atsakingas Juozas Rupšys.

Greitųjų kreditų bendrovės, atsižvelgdamos į klientų poreikius, norėdamos išvengti nemokių asmenų ir sukčiavimų,  siekia šviesti visuomenę. Pasak V. Midvikio, labai svarbu, kad ne tik greitųjų kreditų bendrovės teiktų garantuotas paslaugas, bet ir žmogus privalo jausti atsakomybę bei saugoti savo teises. Visa aiškiai pateikta informacija apie paskolų išdavimą, grąžinimą, delspinigius ir abiejų šalių įsipareigojimus yra lengvai prieinama bet kuriam vartotojui.

Norintiems pasinaudoti greituosius kreditus teikiančios bendrovės paslaugomis greitųjų vartojimo kreditų asociacijos specialistai pataria:

   1.Atidžiai perskaitykite sutarties sąlygas. Jei kilo neaiškumų, drąsiai kreipkitės šaltinyje (internetinėje svetainėje, skelbime, bendrovės buveinėje ar kt.) nurodytais kontaktais.
   2.Tiksliai paskaičiuokite, kokios sumos Jums reikia: neimkite didelės paskolos, jei abejojate, ar galėsite grąžinti.
   3.Griežtai nusistatykite terminą, kada privalote grąžinti paskolą, t.y. jei nespėsite laiku grąžinti skolos, bus skaičiuojami delspinigiai – įvertinkite, ar galėsite juos sumokėti.
   4.Nepatikėkite savo asmens duomenų nepažįstamiems ar nepatikimiems žmonėms.
   5.Pametę asmens dokumentus, nedelsdami praneškite apie tai policijai ar kredito bendrovei.
   6.Saugokite visus savo asmeninius duomenis: PIN kodus, slaptažodžius ir kt., t.y. nelaikykite jų piniginėse, nesiuntinėkite elektroniniu paštu ir pan.

Šaltinis www.gvka.lt

Greitųjų vartojimo kreditų asociacija (GVKA), atsižvelgdama į valstybės, bankų, verslininkų bei vartotojų interesus, siūlo įvesti pakeitimus į 2009 m. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo projektą (VKĮ). GVKA rekomenduoja pakeitimus dėl bendros vartojimo kredito sumos, kompensacijos už išankstinį grąžinimą bei bendros kredito metinės vertės nurodymo.

Nacionalinės teisės sistemoje priimti sprendimai negali būti griežtesni nei ES direktyvoje apibrėžtos nuostatos, kadangi tai gali iškreipti kreditorių konkurenciją. „Pabrėžtina, kad VKĮ projekte numatytas punktas, apibrėžiantis VKĮ taikymo srities ribas pagal bendrą kredito sumą, pažeidžia Bendrijos kreditorių laisvos konkurencijos principus, sukuria Europos Sąjungos vidaus rinkos kliūtis“, — konstatuoja GVKA pirmininkas Vilmantas Midvikis. GVKA siūlo įvesti ES direktyvai analogišką nuostatą, t.y. negriežtinti sąlygų nei numatytą ES direktyvoje.

GVKA rekomenduoja įvesti pakeitimą ir dėl kompensacijos už vartojimo kredito išankstinį grąžinimą. Vilmantas Midvikis: „Vartotojas turi teisę grąžinti visą ar dalį kredito sumos iš anksto. Tokiu atveju, atsižvelgiant į kreditoriaus interesus, yra numatyta, kad jis turi teisę į teisingą ir objektyviai pagrįstą kompensaciją. VKĮ projekte apibrėžiama, jog tokios kompensacijos kreditorius gali prašyti tik tada, kai vartojimo kreditas ar jo dalis viršija 10 000 eurų per bet kurį dvylikos mėnesių laikotarpį. Tačiau tokia įstatymiškai įtvirtinta norma būtų neįmanoma ar beveik neįmanoma“. GVKA pirmininkas tvirtina, kad riba turi būti nustatyta, vadovaujantis protingumo kriterijais, įvertinant Lietuvos ekonominio išsivystymo lygį, gyventojų pajamas ir pan.

VKĮ projekto pakeitimus GVKA rekomenduoja išanalizavusi VKĮ bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos skirtumus.

ES ir Jungtinės Karalystės patirtis vartojimo kredito srityje buvo svarstomi ir GVKA iniciatyva organizuotame birželio mėnesį vykusiame seminare. Jo metu buvo pristatomas trumpalaikis Dvynių projektas „Vartotojų teisių apsaugos stiprinimas vartojimo kredito srityje“, aptariami teisės kontrolės pagrindai, vartojimo kredito ES direktyvos įgyvendinimas, vartotojų teisių apsaugos nuostatos, nesąžiningos sutarčių sąlygos, nesąžininga praktika, griaunanti konkurenciją, nelegalus pinigų skolinimas ir kiti, tiek kreditoriams, tiek vartotojui aktualūs klausimai.

Šaltinis www.gvka.lt

Vyriausybė trečiadienio posėdyje nutarė siūlyti Seimui tiksliau reglamentuoti vartojimo kreditų išdavimo priežiūrą bei kontrolę.

Įstatymo projektu, teikiamu Seimui, nustatomos vartojimo kredito teikimo sąlygos, informavimo apie jas reikalavimai, kredito davėjų ir tarpininkų pareigos bei atsakomybė, jų priežiūra.

Vyriausybės nuomone, tai turėtų sumažinti dabar siūlomas kreditų kainas, padidinti bankų efektyvumą.

Kadangi įstatymo projektas nenustato žemutinės vartojimo kredito ribos, į jo reguliavimo sritį patektų ir vadinamieji „greitieji kreditai“, kurių teikimo kontrolės dabar galiojantys teisės aktai nenumato.

Be to, žadama įtvirtinti dar vieną naujovę - kredito gavėjo teięė per 14 dienų atsisakyti vartojimo kredito sutarties.

Tai besiskolinančiajam leistų ir po sutarties sudarymo tirti rinką bei galbūt gauti geresnį pasiūlymą, nors jam ir išliktų pareiga grąžinti jau suteiktą kreditą bei sumokėti palūkanas už laikotarpį nuo jo suteikimo iki grąžinimo.

Šaltinis www.kaunodiena.lt

Greitųjų vartojimo kreditų asociacijos (GVKA) nariai griauna žiniasklaidoje pastaruoju metu sukurtą mitą, jog greitųjų vartojimo kreditų verslas klesti ir sparčiai plečiasi.

Pasak GVKA direktorės Kristinos Nemaniūtės, teiginiai, kad greitieji vartojimo kreditai — pelninga verslo niša, su kiekviena diena priimanti vis daugiau rinkos narių, klaidingi. "Greitųjų vartojimo kreditų verslas gana jaunas Lietuvoje. Jis skaičiuoja trečius metus. Be abejo, per šį laikotarpį rinkos dalyvių pagausėjo. Tai normalus verslo procesas. Šiuo metu yra apie 25 greitųjų vartojimo kreditų verslą vystančios įmonės. Artimiausiu metu jų gali padaugėti iki 35 ir tai jau bus riba", — tvirtina Kristina Nemaniūtė.

Tokios pagrįstos nuomonės laikosi ir vienas iš seniausių greitųjų vartojimo kreditų rinkos dalyvių. "2008 metais per spalį išdavėme 1256 kreditus, kurių suma siekė daugiau nei 570 000 lt, o šių metų rugsėjį — 72 procentus mažiau. Statistiniai duomenys liudija, kad yra sustiprintas klientų mokumo vertinimas, vyrauja nemaža konkurencija. Rinkoje išliks stipriausios ir kokybiškiausias paslaugas teikiančios įmonės. Tai natūralu. Greitu metu ši rinka bus užsipildžiusi", — teigia GVKA valdybos narys Juozas Rupšys. Pasak jo, konkurencija kai kuriems rinkos dalyviams taps nebepakeliama ir ši tendencija jau ryškėja.

GVKA nariai nuogąstauja ir dėl bankų klaidingų įsitikinimų. Kaip teigia Kristina Nemaniūtė, susidaro įspūdis, jog yra laikomasi nuomonės, kad greitųjų vartojimo kreditų verslo tikslas — vartotojus įtraukti į skolų liūną. Vartotojui pateikiama klaidinanti informacija. "Greitųjų vartojimo kreditų bendrovių tikslas — palengvinti problemų sprendimą, jokiu būdu ne priversti įsiskolinti. Be to, greitųjų vartojimo kreditų skolinamos sumos daugiausiai siekia 1000 lt, kai bankų skolinami kreditai gerokai didesni", — kalba GVKA direktorė. "Bankų įskolinti portfeliai siekia milijardus, o greitųjų vartojimo kreditų įmonių portfelis nesiekia net 50 000 000 Lt. Tad, mano manymu, yra norima problemas nukreipti kita linkme, nedrįstama kalbėti ir spręsti rimtų socialinių problemų, pavyzdžiui, kaip padėti žmogui įvykdyti įsipareigojimus bankams, kad neatimtų iš jo gyvenamojo būsto, nebankrutuotų jo bendrovė ir pan. Tad siekiant išvengti atsakomybės dėmesys yra nukreipiamas į greitųjų vartojimo kreditų verslą", — Kristinos Nemaniūtės komentarus papildo Juozas Rupšys.

Paklausta apie galimų nesutarimų sprendimus, GVKA direktorė teigia, kad į situaciją reikia pažvelgti kritiškai ir racionaliai. "Mūsų verslas skaidrus, vartotojų nesistengiame apgauti, neverčiame ir neskatiname skolintis. Visa informacija apie kreditų išdavimo, grąžinimo procesus, palūkanas, įsipareigojimus lengvai prieinama kiekvienam vartotojui. Greitųjų vartojimo kreditų veikla yra kontroliuojama: laikomasi atsakingo skolinimo principų, vartotojų teisių apsaugos reikalavimų ir kt.", — tikina Kristina Nemaniūtė.

GVKA didelį dėmesį skiria vartotojų interesams ir kokybei. Asociacijos nariai naudojasi jau įdiegta Lietuvoje unikalia, realiuoju laiku veikiančia, mokumą vertinti skirta sistema "Greitųjų vartojimo kreditų biuras". Be to, siekdama užtikrinti skaidrų verslą ir kokybiškų paslaugų teikimą GVKA skatina diegtis kokybės standartus. Pirmoji į šiuos raginimus dėmesį atkreipė bendrovė "HST komunikacijos" ("Greitaskreditas.lt"), kuriai jau suteiktas kokybės sertifikatas ISO 9001:2008.

Šaltinis www.gvka.lt